Išeities taškas'26 I PABAIGOS UGNIS I N-16

Nemokamai, būtina išsiimti nemokamą bilietą.

Vieno vaiko mirtis tampa įvykiu, sudrumsčiančiu visos bendruomenės gyvenimą. Berniukas žūsta policijos persekiojimo metu sukeltame eismo įvykyje, o vienintelis nelaimės liudininkas – iš karo sugrįžęs svetimšalis karys. Tačiau jo parodymai nepadeda atkurti tiesos. Priešingai – jie tik dar labiau kursto įtarumą, baimę ir nepasitikėjimą. Po tragedijos ima irti ne tik kaimynų santykiai, bet ir žmonių tikėjimas vienas kitu, o kasdienybę pamažu užvaldo vienatvė, kaltė ir negebėjimas susitaikyti su netektimi.

Viena ryškiausių šiuolaikinių vokiečių dramaturgių Dea Loher pjesėje kuria daugiabalsį pasakojimą, kuriame susipina tarpusavyje susijusių žmonių istorijos. Motina, tėvas, močiutė, policijos pareigūnė, meilužė, iš karo grįžęs kareivis – kiekvienas jų neša savąją kaltės, ilgesio, meilės ar nevilties naštą. Šių personažų gyvenimai susikerta po vieną nelaimingo atsitikimo, tačiau pjesė pasakoja ne tiek apie pačią nelaimę, kiek apie tai, kas lieka po jos – tuštumą, kuri tyliai persmelkia žmonių kasdienybę.

„Pabaigos ugnis“ parašyta tarsi šiuolaikinė tragedija – joje nėra vieno pagrindinio herojaus ar aiškių kaltųjų. Vietoj to Dea Loher dėmesį sutelkia į bendruomenę, kurioje kiekvienas tampa ir liudininku, ir dalyviu. Pjesės struktūra primena antikinę dramą: įvykis, kurio nebegalima pakeisti, tampa atspirties tašku daugybei tarpusavyje persipinančių likimų. Asmeninės istorijos susilieja į jautrų pasakojimą apie žmonių trapumą, atsakomybę ir desperatišką troškimą neprarasti vilties gyventi.

Įspėjimai: spektaklyje naudojamos greitai mirksinčios (strobe) šviesos, aptariamos emociškai paveikios temos ir vaizduojamas smurtas.