Legendinio Marguerite Duras kūrinio „Hiroshima, mon amour“ pastatymas teatro scenoje. Tai jautri istorija apie du mylinčius žmones ir vieną akimirką jų gyvenime, prieš kurią nublanks visos dienos. Tai kvietimas į pokalbį apie meilę, apie kurią kalbama teatro kalba. Apie meilę. Labai tikrą, labai spontanišką. Išliekančią ir paliekančią žymę visam gyvenimui, bet nevystomą toliau. Nutrūkstančią, ar tikriau – nutraukiamą pačių personažų. Procesas sustabdomas tam, kad jis išliktų.
Pasak režisieriaus Ramūno Abukevičiaus, spektaklis „HIROŠIMA, MANO MEILE“ – tai kūrinys, kuris šiandien įgauna naują, dar aštresnį aktualumą. Nors pjesės autorė Marguerite Duras anuomet rašė turėdama omenyje Hirošimos tragediją, šiandien pasaulis vėl atsidūrė istorijos sankirtoje, kur karo grėsmė, kolektyvinė atmintis ir trapūs žmogiškieji ryšiai tampa esminėmis mūsų būties gairėmis. Meilės ir sunaikinimo priešprieša, kurią išryškina pjesė, šiuolaikinėje tikrovėje įgauna naujus atspalvius – šiandien mes vėl kalbame apie praeities traumas, vėl išgyvename nesaugumo jausmą, vėl klausiame, kas liks po visko.
Apie autorę: Marguerite Duras (tikr. Marguerite Donnadieu) – prancūzų rašytoja, „naujojo romano" krypties atstovė, dramaturgė, scenaristė ir filmų režisierė. Garsiausi jos sukurti scenarijai – filmai Hirošima, mano meile (režisierius Alain Resnais), Meilužis (režisierius Jean-Jacques Annaud), Indijos daina (režisierė Marguerite Duras).
Spektaklyje rūkoma.
____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________