„Kiekviena istorija turi herojų ir piktadarį. Tavo istorijoje tu esi abu.", - C. Jung.
„ŽANA" – kolektyvinės kūrybos fizinio teatro monospektaklis nagrinėjantis būseną žmogaus, įstrigusio tarp dviejų galimybių: prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsitikinimus arba jos atsisakyti. Šis spektaklis yra sintezė tarp klasikinio teksto bei fizinio teatro žanrų. Kūrinyje psichologinis jaunos merginos portretas, prisiminimai bei vidinis konfliktas perteikiami pasitelkus fizinio teatro žanrą, kur tekstas yra naudojamas kaip fragmentas, o pats pasirodymas labiau primena performansą, kuriame žiūrovai tampa ne pasyviais stebėtojais, o liudininkais.
Spektaklis sukurtas remiantis fragmentais iš J. Anouilh'o pjesės „Vyturys" , kurioje vyksta Žanos D'Ark teismas, nukeliantis skaitytoją į Žanos vaikystę, pirmųjų vizijų matymą, vėliau pasakoja visą jos virsmą iš paauglės į karo lyderę. Spektaklio kūrybinė komanda analizavo, kaip mus formuoja kiti žmonės ir jų nuomonės apie mus, kiek prisiminimai išlieka mumyse ir verčia kvestionuoti savo poelgius ir sprendimus. Spektaklyje atsiskleidžia J.Anouilh'o pjesėje išrašytų penkių vyrų veikėjų žodžiai įstrigę Žanos galvoje, kaip jos nueito kelio prisiminimai ir liudijimai.
Analizuojant Žanos pasirinkimus, kyla klausimas, jei kiekviena karo dalyvių pusė aukoja gyvybes, tai ėjimas į karo lauką padaro tave didvyriu ar žmogžudžiu? Kada tikėjimas sava tiesa ir savo idėjų skleidimas skatina teigiamus visuomeninius virsmus, o kada peržengia ribą ir tampa amoraliu?