„Tuometinis teatro eksperimentų bumas Sovietų Sąjungoje ir Rytų Europos šalyse, o taip pat kultūrinis vakuumas, susidaręs Kaune po Modrio Tenisono teatro likvidavimo, lėmė, kad galėjau įgyvendinti seną svajonę – sukurti savo teatro studiją”, – pasakojo Kauno kamerinio teatro įkūrėjas bei ilgametis teatro meno vadovas režisierius Stanislovas Rubinovas (1930 – 2013). Stanislovo Rubinovo iniciatyva 1976 metais Kaune buvo įkurta Jaunimo muzikinė studija, vėliau Jaunimo teatras – studija, o šiai 1986 metais suteikus profesionalaus teatro statusą, ji tapo Kauno jaunimo kameriniu teatru.
1977 metais pasirodė pirmasis studijos spektaklis – Giedriaus Kuprevičiaus specialiai šiam kolektyvui parašyta opera „Ten, viduje“ (pagal Moriso Meterlinko vienaveiksmę pjesę). Tai buvo turiniu ir forma novatoriškas spektaklis, sukėlęs didžiulį jaunimo susidomėjimą ir tuo papiktinęs tuometę valdžią. „Jei šitaip plūsta jaunimas, vadinasi, ten kažkas negerai”, – savo nepasitenkinimą reiškė miesto partiniai vadovai. Gandas, kad opera po vienintelio pristatymo gali būti uždrausta, dar labiau kurstė žiūrovų smalsumą. Kauniečiai prie bilietų kasos stovėdavo per naktį.
1976 – 1986 metai buvo vienas reikšmingiausių laikotarpių studijos istorijoje. Per dešimtmetį susiformavo studijos darbo principai, buvo išugdyta aktorių trupė, išleistos 29 premjeros. Etapiniais spektakliais, kūrusiais teatro meninį veidą, tapo Ernesto Hemingvėjaus „Atsisveikinimas su ginklais“, „Vade mecum” pagal Justino Marcinkevičiaus kūrinius, Aleksandro Bloko „Nepažįstamoji“, pristačiusi publikai tuo metu nerekomenduojamą autorių ir nustebinusi nauja forma (pirmą kartą Lietuvoje spektaklis vyko prie staliukų), taip pat 2 spektakliai – tyrimai: dokumentinė apysaka „Nr. 246” ir kriminalinė istorija „Killer kommando”.
1986 metais studijai buvo suteiktas profesionalaus teatro statusas. Savo patalpų teatras neturėjo, spektakliai buvo vaidinami „Girstupio“ (dabar „Girstučio“) kultūros ir sporto centre, trupė daug gastroliavo. 1986 – 1991 buvo kelionių metai. Teatras aplankė ne tik daugybę Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir atokias Sovietų Sąjungos vietas. 1986 metais po Černobylio atominės elektrinės avarijos trupė vaidino katastrofos „likvidatoriams“, 1987–ais koncertavo Kazachstano stepėse, vėliau gastroliavo Tbilisyje, Leningrade, Maskvoje. Vienas svarbiausių kolektyvo darbų – 1987 metais Kaune suorganizuotas tarptautinis festivalis „Jaunasis teatras 87”.
1991 metais prasidėjo kokybiškai naujas teatro istorijos etapas – teatrui buvo suteiktos patalpos, kurių didelę dalį rekonstravo ir įrengė patys aktoriai. 1993 metais jaukiose nedidelėse erdvėse gimė pirmieji kameriniai spektakliai Leonido Andrejevo „Judas Iskarijotas“ bei Fransua Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelis“.
Kauno kamerinis teatras per sezoną sukurdavo apie 3 premjeras, nuolat dalyvaudavo šalies bei tarptautiniuose teatro festivaliuose. Po teatro įkūrėjo Stanislovo Rubinovo mirties teatrui vadovavo aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.
Visuotinė Lietuvių Enciklopedija
