Naujienos

Antrą premjerą šį sezoną pristatantis režisierius Gildas Aleksa su trupe „Teatronas“ nusprendė panagrinėti, kur dingsta žmonių laikas. Gruodžio mėnesį Kauno miesto kameriniame teatre pasirodys pirmoji jų premjera vaikams – spektaklis „Momo“, sukurtas to paties pavadinimo Michaelio Endė novelės motyvais.

„Atiduok savo laiką dabar, turėsi jo daug daugiau vėliau,“ – taip teigia „Momo“ siužete pasirodantys pilkieji ponai, kurie vagia suaugusiųjų laiką. Protestuodami ir kovodami prieš neteisybę, vaikai su pagrindine veikėja Momo priešakyje bando susigrąžinti pavogtą laiką. Ši istorija – tai labai subtili mūsų visuomenės metafora ir vartotojiškos kultūros kritika su demokratijos abėcėle. Ji kviečia vaikus mokytis klausyti ir matyti tai, ko suaugę nebegirdi ir nebemato. Daug kartų esame girdėję „neturiu laiko“, bet niekad neišgirdome, kodėl to laiko vis mažiau ir kurgi jis pradingsta.

Spektaklio idėja kilo perskaičius kūrinį „Momo“: „Tai paveiki, vizuali ir kinematografiška istorija. Aš nustebau, kaip tiksliai, gražiai ir žmogiškai galima pavaizduoti didžiausias kapitalizmo ydas, nužmogėjimą dėl pelno, bet palikti visa tai pasakos kontekste. Pasimetusiems žmonėms, nesvarbu kokio amžiaus, siūlau verčiau perskaityti šį vaikams skirtą romaną, nei ieškoti pilnatvės sudėtinguose moksliniuose straipsniuose ar motyvacijos knygose“, teigia spektaklio režisierius G. Aleksa.

Greitėjantis gyvenimo tempas ir susigrąžintas laikas

Sezoną pradėjęs su spektaklio „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ premjera, režisierius tęsia tą pačią laiko trūkumo ir nepasvertų lūkesčių tematiką: „Statydami „Momo“ paliečiame tą pačią problemą, kurią įvardino ir Kandidas, tačiau kuriame jos versiją vaikams. M. Endė kūrinys laiko trūkumo problemą vaikams paaiškina labai tiksliai.“

Pats režisierius taip pat pajuto vis greitėjantį šių dienų gyvenimo tempą: „Kai pastebėjau, jog man nebelieka laiko nei pailsėti, nei pabūti su šeima, o mano darbas tapo viską pateisinančia priežastimi – galiu būti griežtas, nemandagus, galų gale nežmogiškas, nes aš gi dirbu, tai rimta, – pradėjau žvalgytis aplinkui. Tuomet pastebėjau, jog visa mano kūrybinė grupė gyvena taip pat. Lankydamas įvairias šalis ir žmones pamačiau vėlgi tą patį.“

Tačiau Momo personažas įkvepia sustoti ir įsiklausyti: „Pagrindinis Momo talentas – mokėti klausytis. O dažnai atrodo, kad klausantis kitų žmonių laikas sustoja. Tą mėginame pritaikyti ir gyvenime, ir būsimame spektaklyje. Kol kas atrodo, kad vienintelis būdas išgyventi traumą dėl pavogto laiko yra būti kartu. Nepamiršti, kad laikas prabėga greitai, bet jį galima praleisti drauge su mylimais žmonėmis. Ir, svarbiausia, pavogtas laikas – ne priežastis mums elgtis bjauriai“, dalinasi mintimis G. Aleksa. 

Ypatinga scenografija ir interaktyvumas

Spektaklis stebins neįprasta scenografija ir interaktyvumu. Specialiai spektakliui yra kuriamas miniatiūrinis amfiteatras, kuriame sėdės tik vaikai, o per vidurį švies menininko iš Serbijos K. Djurickovico kurtos animacijos. Ši scenografija šiuolaikiškai interpretuos senovinį teatrinį modelį, kuomet pirmieji teatralizuoti pasakojimai vykdavo aplink laužą.

Vaikai bus pakviesti ne tik stebėti spektaklį, bet ir aktyviai jame dalyvauti. Balsuodami ir protestuodami, jie perpras pagrindines demokratijos vertybes. Įžvelgus neteisybes, nereikia pasyviai laukti arba būti superherojumi – demokratinė sistema suteikia visiems teisę į laisvę ir saviraišką.

Požiūris į jaunąjį žiūrovą 

Režisierius G. Aleksa teigia, jog naujo spektaklio premjerai pasirinko būtent jaunąjį žiūrovą, kadangi nori užsiauginti teatrą mylinčią auditoriją: „Neretai žmonės, pamatę mūsų spektaklius, gailisi, kad mūsų nematė anksčiau. Mes norime pakeisti požiūrį į teatrą, į sceną kaip tokią.“Režisierius neneigia, jog vaikiškus spektaklius statyti yra sunkiau nei skirtus suaugusiems. Rimtas požiūris į vaikišką auditoriją spektaklio kūrybiniame procese jam yra svarbiausias. Aktoriai neinfantilizuos jaunojo žiūrovo: „Gerbdami vaikų intelektą, stengsimės pasitempt ir su didžiausia pagarba pakalbėti apie mus supančias socialines problemas. Kadangi pats mokau šio amžiaus vaikus, pasitikiu jais. Jie puikiai supranta perkeltines prasmes, kritiškai mąsto ir aiškiai artikuliuoja savo mintis“, teigia G. Aleksa. Spektaklį „Momo“ bus galima pamatyti gruodžio 10, 11 ir 12 dienomis 12:00 val. Kauno miesto kameriniame teatre. Spektaklis subalansuotas 5–10 metų vaikams, bet tinka ir vyresniems.  

Nuotraukos autorius: Marius Vizbaras