Trukmė: 60 min

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Ar turėčiau siekti savo svajonių, o gal įgyvendinti tėvų suformuotus idealus? Kaip sakė filosofas Kahilas Gibranas, tėvai tėra lankai, per kuriuos vaikai lyg strėlės paleidžiami į pasaulį. Tačiau kaip neretai nutinka, tėvai bando vaikus padaryti panašius į save, iškelia lūkesčius virš jų galimybių juos pasiekti. Ir tuomet atseka neišvengiamas gėdos jausmas, kurį patiriame todėl, kad per daug stengėmės.

Spektaklyje persipina daug vis dar aktualių šeimos santykių klausimų: apie užspaustas ir nerodomas emocijas, nemokėjimą ar negalėjimą pasišnekėti, nepritarimą atžalų pasirinktam gyvenimo keliui, apie aplinkinių nuomonės svarbą, kai mintis „ką žmonės pasakys” pastatoma aukščiau visko. Nors personažai kalba vyrų lūpomis, spektaklis kelia universalius klausimus skirtus tiek sūnums ir jų tėvams, tiek mamoms ir jų dukroms.

„Bijome kalbėti apie tai, kad esame priklausomi nuo tėvų. Tačiau visiškai nepriklausomiems būti neįmanoma – kad ir kokio amžiaus bebūtume, tėvams visuomet išliksime vaikais. Daug dalykų, ateinančių iš šeimos, mus varžo ir daro priklausomais. Apie tai ir kalbu šiame spektaklyje“, – teigia režisierius Gildas Aleksa.