Vieną kartą aš žaidžiau karą I Anton Ovchinnikov
Duration: 50 min.
WHAT'S
ON
ON
Choreografija ir atlikimas: Anton Ovčinnikov
Muzika: Jana Šljabanska
Dramaturgija: Julija Hudošnik
Dramaturginė konsultacija: Džoanna Lesnierovska
Muzika: Jana Šljabanska
Dramaturgija: Julija Hudošnik
Dramaturginė konsultacija: Džoanna Lesnierovska
Kai buvome vaikai, mes žaisdavome karą.
Statydavome slėptuves iš antklodžių, slėpdavomės už medžių, išgalvodavome herojus ir priešus.
Statydavome slėptuves iš antklodžių, slėpdavomės už medžių, išgalvodavome herojus ir priešus.
Tai buvo jaudinantis žaidimas — kaip ir daugelis vaikystės žaidimų, kuriuose galima akimirksniu tapti kuo nors kitu. Svarbiausia taisyklė buvo paprasta: po karo, nesvarbu ar laimėjai, ar pralaimėjai, reikėjo nusiplauti purvą. Geriausia prieš tai, kai tave pamatys mama. Ir, žinoma, drabužiai bei batai turėjo likti sveiki.
Vėliau žaidimai tapo rimtesni. Mes vilkėdavome specialią aprangą ir užtaisydavome ginklus dažų kamuoliukais. Tai jau atrodė beveik tikra — net mėlynės po drabužiais. Jomis galėjai didžiuotis dar kelias dienas po „mūšio“. Adrenalinas tiesiog virė.
Tačiau tas kačiukas, kurį radau gatvėje pakeliui iš mokyklos…
Negaliu jo pamiršti.
Jis buvo mažas, purvinas ir beveik nejudėjo.
Klasikinėje vaikų knygoje su aiškia moraline pamoka kažkas tikrai bandytų jį išgelbėti.
Klasikinėje vaikų knygoje su aiškia moraline pamoka kažkas tikrai bandytų jį išgelbėti.
Tačiau kai kurios istorijos baigiasi kitaip.
Once I Played at War – tai solo performansas apie tai, kad ne viską, kas sulūžo, galima sutaisyti.
Šis parodymas vyks work-in-progress formatu – tai galimybė pamatyti kūrinį jo kūrimo procese, dar nestabilioje formoje, kurioje vis dar vyksta paieška, abejonės ir klausimai.
Apie menininką:
Anton Ovchinnikov – ukrainiečių choreografas ir atlikėjas, dirbantis šiuolaikinio šokio lauke nuo 2000-ųjų vidurio. Per šį laiką jis dalyvavo daugelyje tarptautinių festivalių kaip mokytojas, kuratorius ir savo spektaklių kūrėjas bei atlikėjas.
Jo darbai kalba prisiminimų kalba. Žvelgdamas į praeitį, menininkas bando suprasti, kas gali nutikti ateityje. Tokiu būdu jo kūriniai kviečia žiūrovą naujai pažvelgti į savo pačių patirtis ir į šiandienos pasaulį.
