Kūnai dialoge

KŪNAI DIALOGE
Du spektakliai. Dvi scenos. Vienas pokalbis.

Rugpjūčio 27 d., 19.00 val.
Kauno miesto kamerinis teatras

Ką prisimena kūnas, kai žodžiai baigiasi?

Baimė keičia kvėpavimą. Netektis – judėjimo būdą. Vienatvė didina atstumą tarp žmonių, o pasitikėjimas leidžia jį sumažinti. Asmeninė ir kolektyvinė istorija nelieka šalia kūno – ji įsirašo į jo laikyseną, gestus ir reakcijas.

Per vieną vakarą Šiuolaikinio šokio platforma Kaune pristatys du Ukrainos choreografių kūrinius:

„Vieno kūno istorija“ – choreografė Viktoriia Khoroshylova
ir
„2-1=4.5.0“ – choreografė Krystyna Shyshkariova.

Du spektakliai kuria sceninį dialogą apie kūną kaip laisvės, artumo, netekties ir pasipriešinimo erdvę.

Pirmasis kūrinys tyrinėja kontakto galimybę – su savimi, kitu žmogumi ir savo pačių reakcijomis. Antrasis rodo, kaip karas įsiskverbia į kasdienį gyvenimą, griauna įprastus ryšius ir verčia žmogų iš naujo kurti save.

Žiūrovai pereis iš vienos teatro scenos į kitą – nuo intymios vieno žmogaus istorijos prie patirties, suformuotos bendros istorinės katastrofos.

„VIENO KŪNO ISTORIJA“

Autorė ir atlikėja – Viktoriia Khoroshylova

Kūnas niekada neegzistuoja atskirai nuo pasaulio. Jis saugo išgyventas patirtis, reaguoja į kitus, sugeria kontekstus ir keičia aplink save esančią erdvę.

„Vieno kūno istorija“ – tai kvietimas susitikti: su savimi, kitu žmogumi, su reakcijomis, kurių dažnai nespėjame pastebėti.

Judesys, garsas ir kūno padėtis čia nesudaro fiksuotos kalbos, bet tampa atspirties taškais, iš kurių gali prasidėti nauja patirtis.

Kūrinys remiasi amerikiečių choreografės Deborah Hay praktikomis ir Antonino Artaud pasiūlyta bei Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari išplėtota „kūno be organų“ koncepcija.

Muzika ir garso dizainas: Vitalii Fesenko, The Cooking Potatoes, Rayo
Scenografija: Oleksandr Lohinov
Scenografijoje panaudota Vasylio Dmytryko kinetinė skulptūra.
Trukmė: 35 min.

„2-1=4.5.0“

Choreografė – Krystyna Shyshkariova
Autorės – Yuliia Honchar ir Krystyna Shyshkariova

Kas lieka, kai iš dviejų atimamas vienas?

Spektaklio pavadinime matematinis veiksmas virsta netekties formule.
2-1 – vienatvė ir tuštuma dingus artimam žmogui.
4.5.0 – karinis kodas, reiškiantis „viskas ramu“.

Tačiau už išorinės ramybės gali slypėti erdvė, kurioje niekas nebėra ramu.

„2-1=4.5.0“ tyrinėja psichologinius ir socialinius pokyčius, kuriuos moterys patiria karo metu. Tai kūrinys apie traumą, ištvermę, prisitaikymą ir skausmingą naujos savęs versijos formavimąsi.

Fizinis teatras ir elektroninė muzika kuria fragmentuotą sceninį pasaulį, kuriame tiesioginį pasakojimą keičia vaizdiniai, garsai ir kūniškos būsenos.

Karas čia nelieka įvykiu už scenos ribų. Jis įsiskverbia į žmogų ir keičia tai, kaip šis juda, jaučia ir išlieka šalia kitų.

Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant Dramaturgų teatrui ir „Schaubühne Lindenfels“.

„Kūnai dialoge“ – tai vakaras apie kūną, kuris prisimena daugiau, nei gali išreikšti žodžiai. Apie kūną kaip asmeninę teritoriją ir kaip vietą, kurioje istorija palieka savo pėdsakus.

Rugpjūčio 27 d., 19.00 val.
Kauno miesto kamerinis teatras

Abu spektakliai bus pristatyti kaip viena programa dviejose teatro scenose. Po pasirodymų vyks susitikimas su menininkėmis.

Organizatorius – Šiuolaikinio šokio platforma / UA Contemporary Dance Platform.